Lenda Crocodilo

Istoria Timor-Leste
Ukun Rasik An!
Kaer Rasik Kuda-Talin

Rezistensia

Ukun Rasik An
Ai Manas Batar Nurak Kafe Morin Kulu Tasak Nu Nurak
blogger tricksblogger templates

Thursday 2 May 2013

Miss Timor Leste 2013 - "Projektu Fantasma"

Iha semana hirak ne’e publiku timoroan sira simu ho hakfodak notisia husi Media (Diariu Timor Post, 17 April 2013) fo-sai katak iha tempu badak Governu (V Governu Konstitusional - Bloku Governu Koligasaun) liu husi Ministerio Turizmu sei loke inskrisaun ba eventu Miss Timor-Leste 2013 hodi hakbi’it ka encoraja feto foinsa'e sira atu compete no liu husi avaliasaun de diversas kategorias hanesan beleza, intelijensia no sst. hodi hili ida ma’ak furak ka bonita liu. Miss eleitu ne’e’, iha futuro, sei sai embaixadora hodi representa Timor no promove ita nia kultura, rai-furak no riku-soin.

Ho certeza, feto foinsa'e sira simu notisia ne’e ho ksolok no kontente tamba finalmente iha oportunidade diak ida atu hatudu-an, foti sira nia autoestima no mos hatudu ba mundo katak feto timor mos bele, iha kualidade furak no kapasidade matenek nian.

Maibe, controversialmente, ideia ne’e hamosu duvidas no kestaun barak iha komunidade nia le’et, hanesan:

1. Orsamentu nebe ma'ak Ministerio de Turismo atu gasta ho valor a’as tebes, 200.000 USD.
2. Oinsa no beneficio nebe mak evento nee bele fo’o no sai hanesan atraksaun turistika ba Pais.
3. Impaktu projektu ne'e ba sosiedade no dezenvolvimentu nasional.

Kestaun sira ne'e sidauk iha abordagem lolos no sidauk hetan resposta konklusiva ba komunidade sira, pois hamosu duvidas, receios no preocupações iha publiku nia le’et, liliu ba orsamentu nebe considera exagerado. Nune duni iha apelo ba sidadao sira nia hanoin konaba concurso ne'e nebe fahe ba rua, MISS TIMOR 2013 Pro ka Kontra? 

Tuir sondajem nebe'e halo iha rede social dadus hatudu katak entre ema sira nebe'e hatan ba kestaun, 95,58% Kontra evento ne'e, ho justifikasaun katak prioridade no beneficio diak liu ba ita nia rain ma'ak, 

a)   Tau matan ba povu nebe'e sei moris iha kiak nia laran,
b)   Investimento iha area edukasaun, ciências no tecnologia,
c)   Hadia ita nia rain nia infraestruturas, 
d)   Cria condições hodi turistas sira bele ba visita Timor (lao's deit iha cidade maibe iha aldeias no knua sira nebe preserva património no riqueza natural). 

De facto, issue ne'e desperta duni ema barak nia atensaun no alimenta ita hotu nia kuriosidade kona ba realidade nebe'e ma'ak Timor agora hasoru no loke matan ba saida lo'os ma'ak ita nia ukun-nain sira tenki hanoin fo prioridade ba povu nia moris, hodi bele ajuda, hari’i no hamorin ita nia rain nia naran ba mundo rai-klaran. Inisiativa husi Ministeriu Turizmu la hetan aprovasaun unanime husi povu (publiku), nunemos husi sociedade sivil sira, i ate husi governantes sira rasik. Primeiru Ministro Xanana Gusmao dehan tiha ona katak kontra politika Ministro Turismo nian ne’e, ho argumentu katak “tempu agora seidauk premite atu halo programa ne’e, tanba povu iha nasaun ne’e barak mak sei moris iha ki’ak nia laran.”   

Governu iha planu explora potencial recursos naturais nebe iha hodi promove crescimento no desenvolvimento sustentado no estimulante ba aktividade economia Timor nian. Iha necessidade Ministerio atribui atensaun ba desenvolvimento turístico hodi atrai no dada turista sira pasiar ba ita nia rain, tamba de faktu Timor sei tama hela iha lista 25 Paises menos visitados pelos Turistas, tuir informasaun fo-sai iha revista SABADO (29/03/2013), Timor-Leste okupa 18º lugar entre 25 Paises sira seluk. Jakarta Post mos hatun komentariu observador balun dehan katak desenvolvimento turístico iha ita nia rai sorin, Nusa Tenggara Timor (NTT), sei kiak iha nia infraestruturas, foti exemplu hare ba estrada nia kondisoens husi Kupang ba Timor Leste laiha qualidade.

Orsamento nebe'e mak aprova ona iha Livro Orsamental OJE 2013, Livro 5, Parceiros de Desenvolvimento, iha pontu 4.1.18, Ministerio Turizmo simu financiamento planeado husi Uniao Europeia no mos husi Governo Espanhol ho projektus nebe'e combinados no avaliados ho 0.3 milhoes de dolares atu Promove Integrasaun Desenvolvimentu rural nian liu-husi criação de Pousadas no promosaun Patrimonio Cultural no Imaterial iha Timor Leste no Reduz pobreza atraves Turismo ho baze ba comunidade sira. Atu hatene liutan, hakerek-nain aconselha sani Portal Ministerio Finansas nian.

Ba Ministeriu Turizmu, actividades nebe'e administradas ho Governu ma'ak TOTALIZA ba Tinan 2013 osan hamutuk 272.000 USD, nebe’e:

a) 249.000 USD husi apoio Agrupamento da Cooperação Portuguesa em Timor-Leste ba “Desenvolvimento Rural - Mós Bele”;
b)  23.000 USD husi Cooperação Governo Espanhol ba projectos  CULTURA e AMBIENTE no Promoção do património cultural imaterial em áreas protegidas de Timor-Leste.

Signifika katak husi Orsamento nebe’e aprovado iha OJE 2013 (272.000 USD),  osan 200.000 USD, representa 73.53%, sei fakar (ou hasai tiha ona) ba evento Miss TL no restu  hela deit 72.000 USD nebe’e representa 26.47%. Se hanesan ne’e, praticamente, Ministeriu laiha margem de manobra para kumpre  projektus sira nebe’e ma’ak define ho prioridade iha OJE 2013, Livro 5, Parceiros de Desenvolvimento.

Bazeia ba peskiza, de facto, OJE 2013 LAIHA qualquer ponto ida nebe’e ma’ak refere katak evento ne’e tama iha Plano Governamental nian, mas parece Ministeriu Turizmu, nem hakarak atu hatene i sei insiste nafatin ho “projecto milionario” ne’e.

Partilha ho opiniaun publika nia duvidas no preocupações, ita husu, osan 200.000 USD ninia fonte husi nebe’e?

Se karik osan ne’e mai husi private financing laiha buat ida. Maibe se osan ne’e hasai husi Estado nia Cofre no la consta iha documento OJE 2013, ne’e laiha fundamento legal hare husi Lei no Constituicao. Tamba Orsameno ne’e rasik passa liu husi Conselho Ministro, submetido ba discussão no aprovasaun iha Parlamento, no ikus, Presidente da Republika Promulga hafoin haruka ba Tribunal Constitucional fiskaliza. Se nune, então, utilizasaun osan 200.000 USD ba projektu refere considera Ilegal no Inconstitucional.

Lei Geral Orsamento Estado tenki hala’o Verifikasaun Preventiva hodi hare Constitucionalidade no Legalidade ba uso osan ne’e hodi evita Acto de  Corrupção (KKN) no Abuso de Poder.

Ita mos hein katak bo’ot sira iha kbi’it no ne’on usa sira nia knaar no competências hodi lao’s deitdehan netik buat ruma maibe hola decisaun nebe’e certa no efectiva ba projektu MISS TL, liuliu ba o evidente exagero do orçamento nebe’e atu gasta. 

Naho’uk hamutuk ho sociedade civil sira, husu-litik ba Bo’ot no Ukun-nain sira ho neon-na’in atu reconsiderar projektu Miss Timor planeadu husi Ministeriu Turismu. Ita labele hare no husik hela Ministru ida uza nia kna’ar la tuir Lei Orcamento nian. Ne’e acto ilícito. Ita mos labele ser ignorante, basaa, hare husi nia impaktu negativu nian, entre sira seluk, consequentemente cria tan distancia bo’ot entre riku no ki’ak, no hamosu sentimen kecemburuan dan kesenjangan sosial” iha sosiedade. Pois, consciente ho condições socioeconomico pais nian nebe sei moris dulas hela iha ki’ak laran (below standard).  

Ita deposita esperansa ba Bo’ot no Ukun-na’in sira, karik rona netik povu nia lian hodi foti desizaun ruma ba issue ne’e. Ponderacao ba projektu elite no orçamento ilegal ne’e hodi  husu mos responsabilidade ba akto ilícito desvio Orcamento Estado ba projektu ida nebe’e considera hanesan “projektu fantasma”. Independentemente de projektu MISS Timor Leste cancelado ou não, evidentemente nia consequência politica ma’ak Demissão do cargo husi Ministro de Turismo. Mas sera? Ita hein Uma-fukun nia desizaun!

Dalia Kiakilir Agostinho
Oxford, 01 Maiu 2013

No comments:

Post a Comment